Knygoje, kurią karts nuo karto paimu į rankas, yra užsiminta, kad net prastas kaligrafas gali pasiekti kaligrafijos meno aukštumų, jeigu tik jis netingės įdėti pastangų ir mokysis iš geriausių pavyzdžių. Argi kitaip yra su žmogum?! Šiais laikais, mano nuomone, nepriekaištingų žmonių nėra. Bet nepriekaištingas žmogus galėtų būti sektinas pavyzdys. Tereikia mintyse susikurti tokį pavyzdį ir juo sekti. Tam, kad mintyse turėtum nepriekaištingą pavyzdį, reikia susipažinti su daug žmonių ir iš kiekvieno jų išsirinkti geriausias savybes. Sakykim, iš vieno žmogaus atkaklumą, iš kito mandagumą, iš trečio drąsą ir t.t. Tokį, iš atskirų “dalių” sulipdytą žmogų jau galėtum laikyti šedevru, kurio link reikėtų judėti.
Tačiau, kaip liaudis sako : ” Kuo toliau į mišką, tuo tamsiau “, taip ir dabartiniais laikais žmonės stengiasi atkartoti ne gerąsias savybes, o blogąsias. Tai nėra ėjimas į priekį. Mano nuomone, tai lengvabūdiškumas. Atkartoti blogąsias savybes yra daug lengviau negu perimti gerąsias. Norint tapti geresniam reikia daug pastangų, norint būti blogam - pastangų iš viso nereikia. Ir tokių žmonių labai daug. Jų tarpe ir aš pats. Pagalvokit apie save. Ar aplinkui nesimato žmonių, kurie yra mandagūs, tačiau neištikimi, argi nėra tokių, kurie pilni drąsos, tačiau arogantiški… Ir dauguma iš mūsų perimame blogąsias kai kurių žmonių savybes. Taigi, svarbu yra įžvelgti tiek blogąsias, tiek gerąsias žmonių, su kuriais bendraujame ar matome, savybes. Žinodami, kas yra gerai, kas blogai, galėsime susikurti savo sektiną pavyzdį…
( “Hagakurė” )
