Bitės avilys

Labai dažnai turbūt kiekvienam pasitaiko tokių atvejų, kai iš dangaus nukrenta “auksas”! Tikrai netikiu, kad aš vienintelis! Sėdi sau, mąstai apie kažkokį konkretų dalyką ir tau į rankas “įkrenta” perliukas, kuris labai intymiai susijęs su tavo mintimis… Man taip atsitiko…

Sėdėjau ir mąsčiau apie savo atostogas namuose Druskininkuose. Aišku iš karto užplūdo geros emocijos, pakilo nuotaika… Ir tada susimasčiau, ko man labiausiai trūksta būnant čia svetimoj šalį… Atsakymas buvo greitas… Bendravimo su savais sava kalba. Bendrauti su draugais po tam tikros pertraukos buvo didžiausias malonumas. Tačiau atsiminiau, kad dėl to nepasotinamo noro šnekėti,kartais net nesant bendravimo procesui, mano burna buvo atidaryta gal net per daug. Pradėjau nejaukiai jaustis, todėl atsistojau ir išėjau savais keliais. Kartais tik taip išeina nukreipti mintis kita linkme.

Mane, grįžusį namo, kažkodėl  LABAI sudomino straipsnis apie G tašką Liaudiškai sakant, pajutau kablį nugaroj. Taigi, visagalio interneto pagalba, verčiau viena straipsnį po kito, kol prisiminiau pasakymą : ” Jeigu per dieną nieko neišmokai, vadinasi, visą dieną ėjai atgal” Išmokt gal neišmokau, bet naujų dalykų apie G tašką tikrai sužinojau Vėl šiuo metu per daug kalbu…

Taigi, mintis kurią aš norėjau pasakyt, yra sutalpinta viename sakinyje : ” Daug valgysi – dings apetitas, daug plepėsi – neteksi pasitikėjimo” ( Senovės kiniečių išmintis ) Tai būtent ir buvo tas perlas, kuris vėl man priminė, kad daug ir be tikslo pliaukšdamas liežuviu pridarai daug klaidų, sukeli nesusipratimų, pasėji abejones… vieni nuostoliai. Labai dažnai geriau patylėt ir paklausyt, ką kiti sako. Klausydamas gali daug išgirsti. Kalbėdamas gali neišgirsti naudingų dalykų. Knygoje apie Dao ir De “Dao De Dzing” ( aut. Lao Dze ) yra minima, kad ” žodžių gausa nuskurdina”. Reikia jausti saiką. Žodžiais gali pridaryti daug nemalonumų, daug daugiau negu darbais. Neveltui yra bylojama, kad liežuviu yra žudoma lygiai taip pat kaip ir peiliu, tik be kraujo. Žodis, ištartas ne vietoj ir ne laiku, gali turėti daug neigiamos įtakos. Reikia žinoti, kad žodis yra tariamas ne veltui ir, kuomet kalbama, reikia tai daryti ramiai, apmąstant prieš išleidžiant garsą iš burnos. Nes išskridusio žodžio nepagausi. Taip neatsitiks, jeigu tai, ką norime pasakyti, pasakysi, panaudodami kuo mažiau žodžių. Ilgos kalbos, kaip ilgas liežuvis – pinasi burnoje. Ilga kalba kaip ilgas siūlas, kuris labai greit sutrūksta.

 Nesakau, kad nereikia ilgų pokalbių apie viską, kuomet taip malonu pasipasakot, pasiklausyt, pakomentuot, tačiau reikia visuomet būti budriam ir stebėti save, kad ilgai kalbant nepradėtum mėgautis SAVO balsu ir  būtinai kreipti dėmesį į žodžių prasmę. Kartais tam tikrose vietose tam tikru laiku su tam tikrais žmonėmis negali sakyti to, ką gali sakyti kitiems kitose vietose kitu laiku. 

Čia buvo mano nuomonė sau. Tiksliau priminimas sau, kad kitą kartą nepadaryčiau tokios pat klaidos, nes kitaip būsiu kvailys

p.s. mano išsakytai nuomonei labai daug įtakos padarė iš dangaus labai tinkamu metu nukritęs aukso gabaliukas… [Senoji mokykla]…

Senovės kinų išmintis